Savęs link

​

Paradoksalu, jog judėjimas savo ašies link yra tai, ko labiausiai trokštame ir kartu tai, kas labiausiai baugina. Ši kelionė tai  – savo vertybinio stuburo slankstelių perskaičiavimas, galbūt vaikystės prisiminimų narstymas, ar refleksija kasdienių situacijų, už kurių retkarčiais užkliūname tarsi už akmenuko ant kelio. 

 

Unikalu, jog gimstame tokie vientisi ir tuomet palengva nuo savęs atsiskiriame - pasiklystame vaidmenų, tiesų, schemų ir taisyklių džiunglėse. Tapę brandžiais suvokiame, jog laikais vėl tapti vientisais, nes juk kiek gyvenimo išvaistėme žaisdami kitus?

 

Esame autentiški ir skirtingi, visai kaip mūsų pirštų antspaudai. Ko gero, svarbiausia per gyvenimą savo savastį pamatyti, apčiuopti, suprasti. Jausti ją kunkuliuojančią po oda. Juk tai – mūsų savivertės pamatas, o mes - pati save rašanti knyga.

 

Su žmonėmis patiriame traumas, su žmonėmis jas ir išsigydome. Tuo terapija ir ypatinga: ji susideda iš daugelio atraizgytų mazgų, išspręstų vidinių konfliktų, atleidimų ir atsiprašymų, atradimų, kurie dažniausiai būna visai čia pat - tik iki šiol buvome jiems nepasiruošę.

 

Tad kviečiu į kelionę savęs link - kad galėtume tvirčiau stovėti ant žemės, neabejoti, drįsti, mylėti ir būti geresniais pasauliui.